sustamantėti

sustamantė́ti intr. sukietėti, sustingti: Kūnas [numirėlio] sustamantė́j[o] kai pagalys Kls. Kisielius sustamantė́j[o] Kls. | prk.: Širdis jo sustamantė́j[o] kap cimantas Kls. \ stamantėti; sustamantėti